Vadovaujantis darbuotojų profesinės sąjungos veiklos programos 7.2 puntu birželio 16 d. organizuota vienos dienos kelionė Naisiai-Joniškėlis-Pakruojo dvaras.
Vyko į kelionę 66 darbuotojai ir jų šeimos nariai. Anksti ryte išvykome iš bendrovės ir jau 11.00 val. buvome Naisiuose. Mus pasitiko gidė–savanorė Laura, kuri su užsidegimu ir dideliu išmanymu aprodė Naisių žinomus objektus. Pirmoji ekspozicija – senovės Baltų dievų ir deivių skulptūrų parkas. Pribloškė sumanymo idėja, aukštas skulptūrų meninis lygis, Saulės aikštės išplanavimas. Netoliese esantis Inkilų muziejus po atviru dangumi taip pat nustebino, sužinojome visokių įdomybių. Iškasto vandens telkinio pašonėje, kaip skulptūrų parko tęsinys, taip pat puikavosi skulptūros, o ant supilto Alkos kalno – akmenų kompozicija, kurios viduryje – energetinis centras, apsuptas galingųjų Baltų dievų – Perkūno ir kitų skulptūromis.
Po to išvykome į Joniškelį. Ekskursiją pradėjome nuo švento Joniškėlio akmens, kuris padės išgydyti visas Jūsų ligas ir ištekėti vienišoms moterims ir merginoms. Senosios Joniškėlio kapinės: Karpių šeimos koplyčia, tarpukario žemės ūkio viceministro F. Grigaliūno kapas, garsaus skulptoriaus B. Bučo darytas paminklas, legendomis apipinta kalvio Holmo poilsio vieta.
Jūs, be abejonės, žinote apie Perlojos Respubliką. Bet ar esate ką nors girdėję apie unikalią Joniškėlio Respubliką, įkurtą 1918-1919 m. Tolimesnis sustojimas – XVIII a. pab. – XIX a. pr. Joniškėlio bažnyčios, mokyklos ir ligoninės ansamblis. Apžiūrėjome vienintelę Lietuvoje bažnyčią, pastatytą visų parapijiečių rankomis. Sužinojome apie vieną garsiausių Europoje Igno Karpio testamentą ir apsilankėme seniausioje Lietuvoje universitetinėje kaimo ligoninėje, įsteigtoje XIX a. pr., joje dirbo ir gyveno gydytojas Jonas Leonas Petkevičius ir jo dukra Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Tai vienintelė vieta pasaulyje, kurioje jau prieš du šimtus metų nemokamai buvo gydomi valstiečiai, o jų vaikai už dyką lankė universiteto kuruotą mokyklą. Didingi XIX a. pabaigoje Narteikių kaime Igno Karpio įkurtos žemės ūkio mokyklos rūmai, išskirtinės elegancijos technikos paminklas – siaurojo geležinkelio tiltas per Mūšą, paslaptinga XVIII a. statyta Švobiškio evangelikų reformatų bažnyčia ir pagonybės laikus menantis Švobiškio senkapis. Nedidelis Pontakonių kaimas (pavadinimą kilęs iš dviejų žodžių „ponų takai“, sako, čia kažkada buvusios maudyklos, kuriose maudėsi patys Karpiai) pasakoja turtingą iš čia kilusių Bačkių, diplomatų ir dvasininkų, dinastijos istoriją. Baigėme ekskursiją aplankius didingi XIX a. pabaigoje Narteikių kaime Igno Karpio įkurtos žemės ūkio mokyklos rūmai ir išgirdome unikalią istorijas apie Igną Karpį valdžiusį šią šalį.
Vėliau vykome į Pakruojo dvarą, garsėjantį dolomito kasyklomis, giliomis aludarystės tradicijomis, didikų ir bajorų virtuvės valgiais bei savitomis istorijomis, garsėjančiu savo klasicistiniu stiliumi. Tai didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje (užimantis apie 49 ha plotą), įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo objektų registrą bei įrašytas į Lietuvos rekordų knygą, kaip didžiausia dvaro sodyba.
Susipažinus su dvaru ir jo aplinka, dosnusis Žaldokas su Pačia pakvietė į dvaro bravorą, kurioje darbuotojų laukė svetingos, linksmos sutiktuvės su armoška ir programa “Alaus kelio pažinimas”. Čia ne tik susipažinome su senoviniu alaus gamybos procesu, bet ir degustuosime tikro “pirmoko”, “antroko”, “trečioko” alaus, su dainomis ir linksmais Žaldoko pamokymais, ragavome gardžios užkandos.
Vėlai vakare su gera nuotaika grįžome namo ir profsąjungos pirmininkas kolektyvo vardu padėkojo ekskursijos vadovei Rasai už nuostabią kelionę ir patirtus įspūdžius.
