Dalyvavo: Europos komisijos ir LBAS viceprezidentė Sigurd Vitols ir Europos profesinių sąjungų instituto ekspertai Sigurd Vitols, Aline Hofmann, Lietuvos, Latvijos ir Estijos profesinių sąjungų lyderiai Nuo UAB ,Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Bronius Bučelis.
Seminaro darbotvarkė:
Sveikinimas ir seminaro apžvalga;
Informacijos ir konsultavimo teisės Europoje ir Baltijos šalių teisėje;
Atviras keitimasis patirtimi apie informacijos ir konsultavimo teises;
Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos(CSRD) ir įmonių tvarumo deramojo patikrinimo direktyvos(CSDDD) apžvalga;
Profesinių sąjungų narių patirtis su tvarumo ataskaitomis ir deramu patikrinimu.
Seminaro dalyvius pasveikino LBAS viceprezidentė Sigurd Vitols ir seminarą moderavo Europos profesinių sąjungų instituto ekspertė Aline Hofmann.
Darbuotojų atstovavimas vadovaujasi ES teisės direktyvomis ir darbuotojų atlyginimas turi būti skaidrus. Pagal ES Direktyvas darbuotojų atstovai turi būti informuojami ir konsultuojamasi priimant lokalinius teisės aktus įmonėse. Stebint Baltijos šalyse yra konstatuota, kad ne visuose šalyse darbuotojų atstovai informuojami ir jais konsultuojamasi ir dėl to ES Teisingumo teisme vyksta teisminiai procesai ypač kaip neinformuojami darbuotojų atstovai atleidžiant darbuotojus iš darbo .
ES Teisingumo byla 2005-G-18803, 6-44/18803, 6-44/08 2009 įpareigojo darbdavius konsultuotis su darbuotojų atstovais prieš priimant sprendimus. Be to įmonėse priimant strateginius sprendimus turėtų būti informuojami ir darbuotojų atstovai. Europos komisija nustatė, kaip kuriuos trūkumus atleidžiant darbuotojus didinant atsakomybę ir baudas darbdaviui.(Direktyva 2002/14 ir jeigu darbdavys priėmė sprendimus vienašališkai jie turi būti stabdomi. Dažniausiai darbdaviai neteikdami informacijos darbuotojų atstovams vadovaujasi konfidencialia ir dėl to ta neturėtų būti priežastis pasirašant su profesinėms sąjungoms susitarimus dėl platinimo ir atskleidimo.
2025m. ES Parlamente bus tobulinamos Direktyvos ir poįstatyminiai aktai dėl informavimo ir konsultavimo ir bendradarbiavimo su darbuotojų atstovais.
Baltijos šalyse profesinių sąjungų yra: Estijoje 10%, Latvijoje 11,6%, Lietuvoje 10,3% ir yra pasirašytos kolektyvinės sutartys: Estijoje 19,1%, Latvijoje 27,1%, Lietuvoje 26,6%.
Reikia paminėti skirtinguose ES šalyse atstovaujami darbuotojai per Darbo tarybas arba profesines sąjungas 37% atstovaujami darbuotojai. Estijoje įstatyme įteisinta, kad darbuotojus atstovauja Darbo tarybos, tik kolektyvines sutartys kaip ir Lietuvoje gali pasirašyti tik profesinės sąjungos.
Lietuvoje renkant Darbo tarybos narius gali būti vienas būti ir profesinės sąjungos narys. Jeigu profesinė sąjunga turi 1/3 narių nuo įmonės darbuotojų Darbo tarybos funkcijas atlieka profesinė sąjunga ir atstovauja visus darbuotojus.
Estijoje įstatyme yra įteisinta, darbdaviui prievolė konsultuotis su darbuotojų atstovais ir jeigu darbdavys nevykdo galima nagrinėjamas skundas Valstybinėje darbo inspekcijoje.
Latvijoje Darbo kodekse įteisinta nuostatą, kad darbdavys be profsąjungos sutikimo negali atlesti iš darbo. Be to dažnai darbuotojų atstovai yra įtraukiami į darbdavio priimtus sprendimas konsultuojantis su profesinėmis sąjungomis.
Esant problemoms dėl informavimo ir konsultavimo kiekviena organizacija gali pateikti skundą Europos profesinių sąjungų institutui, kuris bus nagrinėjimas nurodant šaliai vadovautis ES Direktyva 2024/1760, 2022/2464
Nuo 2025 m. sausio mėnesį apie 250 įmonių turės teikti tvarumo ataskaitas vadovaujantis priimta ES Direktyva konsultuojantis su profesinėmis sąjungomis.
Baigiantis pranešimams kolegos palinkėjo geros kloties profesinėms sąjungoms atstovaujant darbuotojus ir sprendžiant jų problemas.
