2025 m. kovo 6 d. Lietuvos transporto profesinių sąjungų Forumo pirmininkas Bronius Bučelis Seime susitiko su Seimo Nacionalinio saugumo komiteto nariu Vytautu Sinica.
Pirmininkas papasakojo apie keleivinio transporto darbuotojų problemas ir jų svarbą Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Kilus kariniam konfliktui ar įvykus avarijai Astravo atominėje elektrinėje tektų evakuoti gyventojus, ligonius, mokyklas, todėl keleivinio transporto vairuotojų profesija, pasak B. Bučelio, turi turėti strateginės profesijos statusą ir būti prestižinė. Manyčiau esame pateikę, kad Savivaldybių keleivinio įmonės turi būti pripažintos strateginėms įmonėms.
Bučelis kvietė gerinti sąlygas socialiniams dialogui ir paprašė Seimo nario pagalbos balsuojant už įstatymo pataisas, kurios įpareigotų savivaldybių ir valstybės valdomose įmonių valdybose vieną vietą skirti profesinių sąjungų atstovus ir atkurti teritorines trišales tarybas. Todėl tokie jautrūs klausimai kaip viešojo transporto bilietų branginimai, parkavimo vietos, eismo srautų reguliavimas būtų geriau apsvarstyti ir būtų veiksmingiau sprendžiami.
Jis atkreipė dėmesį, kad trūkstamas lėšas Krašto apsaugai galima surinkti nedidinat PVM ar kitus vartojimo mokesčius, kurie padidintų kainas ir sumažintų gyventojų pajamas, o pakelti vilkikų vairuotojų atlyginimų koeficientas, kuris šiuo metu sudaro 1,65 minimalios algos. Dėl to Vyriausybė turėtų didinti koeficiento dydį krovininio transporto bendrovėms, nes jų pelnai viršija 6 mlrd. e r juos galima būtų panaudoti gynybos mokesčiui ne didinant Vyriausybei PVM, GPM ar nekilnojamojo turto mokestį.
Dėl žmogaus teisių pažeidimo darbo rinkoje t.y. darbuotojų išnaudojimas priverstiniam darbui Viena tokių pažeidimo formų – darbuotojų išnaudojimas priverstiniam darbui, kai šie darbdavių verčiami pasirašo tariamai sutinkantys nesilaikyti Europos Sąjungoje privalomų įstatymų ir gauti nepagrįstai, pažeidžiant žmogaus teises ir oraus darbo principus sumažintą darbo užmokestį (dienpinigius). Dažnai darbdavių nustatyti ir patvirtinti kriterijai dienpinigiams mažinti yra itin abstraktūs, numatantys plačias ribas (pavyzdžiui, „sumažinant maksimalius dienpinigius ne daugiau nei 35 %“, „nuo 5 iki 50 proc.“), tokiu būdu paliekant darbdaviams laisvę mažinti dienpinigius savo nuožiūra, taikant darbdaviams palankiausią maksimalų dienpinigių mažinimo procentą. 2024 m. gruodžio 24 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime civilinėje byla Nr. e2A-2941-1097/2024 nurodyta, kad „negali būti nustatytos dienpinigių „žirklės“ ir, įvertinus nustatytus kriterijus, dar iki komandiruotės turi būti aišku, koks konkretus dienpinigių dydis bus taikomas tai komandiruotei ir kokiu pagrindu“. Tai reiškia, kad iki komandiruotės pradžios turi būti užfiksuotas konkretus dienpinigių dydis (suma) konkrečiai komandiruotei, supažindinant su juo darbuotoją, tačiau tai Lietuvoje nėra reglamentuota teisės dokumentais ir pagal nusistovėjusią praktiką dienpinigių dydis darbdavio nustatomas tik po komandiruočių, remiantis abstrakčiais kriterijais darbdavių patvirtintuose norminiuose arba vidaus administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, kitomis subjektyviomis, niekaip darbuotojų mažesnių išlaidų komandiruotės metu nelemiančiomis aplinkybėmis.
Gerinant autobusų ir troleibusų vairuotojų darbo sąlygas Seime reikėtų apsvarstyti suminės darbo laiko apskaitos pakeitimus, bet tam reikėtų politinės valios keičiant Darbo kodekso nuostatas.
Seimo narys atidžiai išklausė ir užsirašė pateiktus pasiūlymus, padėkojo už svarbią jo darbui informaciją bei pažadėjo pagalbą siekiant pateiktus pasiūlymus įgyvendinti.
Sutarta tokius susitikimus su Seimo nariu tęsti ir ateityje.
