Gegužės 5-ąją LR Seime minima reikšminga mūsų šalies istorijos sukaktis – lygiai prieš 30 metų, 1995 m. gegužės 5 d., buvo pasirašytas susitarimas, padėjęs pagrindus socialiniam dialogui Lietuvoje. Profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai susitarė dėl Trišalės tarybos steigimo – naujos partnerystės formos, kurios tikslas – konstruktyvus bendradarbiavimas ir atviras dialogas sprendžiant šalies darbo, socialinius ir ekonominius klausimus.
Šiame renginyje dalyvavo Premjeras Gintautas Paluckas, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, Ekonomikos ministras Lukas Savickas, Seimo narys Linas Kukuraitis, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojai Alma Neverienė ir Ričardas Garuolis, generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė, valdybos narys Vincas Kunca, Koordinacinės tarybos narys Bronius Bučelis, buvusios šios profesinės sąjungos pirmininkės Aldona Balsienė ir Aldona Jašinskienė, Trišalės tarybos dabartiniai ir buvę nariai bei už socialinį dialogą atsakingų valstybės institucijų atstovai ir Seimo nariai.
Konferenciją pradėjęs Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas pasveikino Trišalei tarybai minint 30-metį, Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas pažymi tarimosi ir bendradarbiavimo kultūros, kuria paremtas šis formatas, vertę. Šios kultūros puoselėjimas – valstybės brandos ženklas. Iniciatyva steigti Trišalę tarybą užsimezgė 1993 m. vasarį, dirbančiųjų atstovams priėmus rezoliuciją ir susitikus su tuometiniu laikinuoju Prezidentu Algirdu Brazausku. Kaip priminė premjeras G. Paluckas, diskusija ne visada buvo lengva, tačiau visuomet – vertinga ir auginanti. „Dialogas ir bendradarbiavimas su kiekvienais metais ir dešimtmečiu brendo, kol įgijo institucinę formą, ne tik dvasią. Ir šiandien ši branda – tai ir mūsų valstybės nueitas brandos kelias. Nes iš jėgos pozicijų priimti sprendimai gali būti greiti, bet nebus geriausi. Tad ir Trišalės tarybos tikslas – nebūtinai kiekvienu atveju sutarti, bet visada tartis, kad suprastume vienas kito pozicijas ir rastume priimtiniausius sprendimus“,–proginiame renginyje Seime pirmadienį kalbėjo Ministras Pirmininkas.
Visoje ES ir Lietuvoje esama iššūkių konkurencingumo, našumo, darbo rinkos srityse, kurie neišsprendžiami be plataus sutarimo valstybėje, ir Trišalė taryba yra formatas, kurį XIX Vyriausybė mato kaip vieną pagrindinių tokioms diskusijoms vykti, – tai vasario mėnesį dalyvaudamas Trišalės tarybos posėdyje pabrėžė premjeras G. Paluckas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, minime svarbią datą – prieš lygiai 30 metų, gegužės 5-ąją, Lietuvoje oficialiai pradėjo veikti Trišalė taryba. Tai buvo istorinis žingsnis, padėjęs pagrindą dialogui tarp darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės. Dialogui, kuris ne kartą padėjo išvengti krizių, o svarbiausia – užtikrinti socialinį teisingumą. Trišalė taryba – tai ne tik institucija. Tai vieta, kur susėdame prie bendro stalo net pačiais sunkiausiais laikais. Būtent čia buvo pasiekti esminiai susitarimai – nuo minimalios algos formulės iki Darbo kodekso. Nuo 1995-ųjų išdiskutuota per 1900 klausimų, surengti 346 posėdžiai, o susitarimai palietė šimtus tūkstančių dirbančių žmonių.
Didžiuojuosi, kad teko būti šio proceso dalimi – tiek kaip profesinių sąjungų atstove, tiek kaip Trišalės tarybos nare. Šiandien ypač svarbu prisiminti, kad socialinis dialogas – tai ne tik gražūs žodžiai, o konkrečių rezultatų siekis ir atsakomybė už sprendimus.
Ačiū visiems socialiniams partneriams už bendrystę, diskusijas, o kartais – ir atkaklias derybas. Tikiu, kad ir toliau eisime tuo pačiu keliu – susitarimo.
Po pietų pertraukos Europos darbo institucijos (ELA) vykdomasis direktorius Kosminas Bojandžiu (Cosmin Boiangiu) papasakojo apie savo institucijos veiklą, siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) dirbantys kitų ES valstybių ir trečiųjų šalių darbuotojams turėtų orias darbo ir apmokėjimo sąlygas bei nebūtų apgaudinėjami. Jis pagyrė Lietuvos Valstybinės darbo inspekcijos gerą darbą, ypač užkertant kelią pažeidimams statybų ir transporto sektoriuose bei paragino valstybines institucijas artimiau bendradarbiauti su socialiniais partneriais,
Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Rytų ir Vidurio Europos bei Vidurinės Azijos ir Kaukazo departamento vadovas Emanuelis Žiuljenas ( Emmanuel Julien), kurie prieš renginį susitiko su socialiniais partneriais, papasakojo apie savo organizacijos veikla ir jos planus. Nors būdamas darbdavių atstovu jis ragino plėtoti socialinį dialogą pabrėždamas jo naudą visoms pusėms.
Tačiau nepaisant tokių gražių tarptautinių organizacijų palinkėjimų darbdavių atstovė Aurelija Maldutytė pareiškė, kad Lietuvos darbdaviams kolektyvinės sutartys nereikalingos, nes Darbo kodeksas viską puikiai reglamentuoja. Po šių žodžių salėje kilus pasipiktinimo šurmuliui A. Neverienė iš salės net paragino tokią pranešėją „nuploti“.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė apžvelgusi profesinių sąjungų stiprėjimą nuo Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo, paragino stiprinti socialinį dialogą ir socialinius partnerius pažymėdama, kad stipriam socialiniam dialogui reikalingos ir stiprios darbdavių organizacijos. Ji suabejojo A. Maldutytės teiginiu, kad darbdaviams nereikalingas socialinis dialogas ir profesinės sąjungos, įspėdama, kad tuščios vietos nebūna, o profesinių sąjungų vietą gali užimti radikalios, neaišku kam tarnaujančios jėgos, kurios jau dabar sugeba į mitingus surinkti daugybę žmonių. Ji pasidžiaugė dabar Lietuvoje esančia socialine ir sveikatos apsauga, kurios iki šiol neturi valstybės, buvusios kartu su Lietuva Sovietų Sąjungos sudėtyje, Lietuvoje esančia darbo ginčų sistema, atkreipė dėmesį į socialinio dialogo trūkumą regionuose ir paragino stiprinti socialinį dialogą dvišalių tarybų rėmuose.
